Vilniaus universiteto sprendimų struktūros

Kaip veikia Vilniaus universitetas? Ką daro: Rektorius, Prorektorius, Senatas, Senato komisija, Universiteto taryba, Dekanas, Prodekanas, Fakulteto taryba, Katedra, Katedros vedėjas, Studijų komitetas, Mokslo komitetas, Strateginės plėtros komitetas..? Kad būtų aiškiau, skaitykite toliau.

Trumpas įvadas

Universitetas yra didžiulė mokslininkų, studentų ir aptarnaujančiojo personalo (administracijos) sistema. Jo stuburą sudaro fakultetai (sudaryti iš katedrų) ir institutai (sudaryti iš skyrių), o galvą ‑ Rektorius ir Senatas. Pastarieji yra pasidalinę sprendimų galią, pavyzdžiui Senatui priklauso tvirtinti (arba grąžinti pataisyti) Universiteto metinį biudžetą (dokumentą, kuriame nurodoma, kur ir kiek planuojama išleisti pinigų), bet universitetui vadovauja Rektorius. Dar egzistuoja toks darinys kaip universiteto Taryba, kuri iš esmės tik prižiūri jo veiklą ir realių galių neturi. Pagrindinė Universiteto sudedamoji dalis yra studentai. Be jų nebūtų mokslininkų, o be mokslininkų nebūtų Universiteto. Nors studentų, kaip didžiausios ir pagrindinės akademinės bendruomenės dalies, interesus pirmiausiai turėtų ginti Universitetas, taip yra ne visada. Tam yra susibūrusi aktyvių studentų organizacija – Studentų atstovybė – kuri rūpinasi, kad visiems studentams būtų sudarytos palankios sąlygos studijuoti ir įsitvirtinti Universitete.

Rektorius

Vilniaus Universiteto (VU) rektorius yra Universiteto vadovas. Rektorius turi visas valdymui reikalingas galias, išskyrus tas, kurias Statutas suteikia kitoms Universiteto savivaldos vykdomosioms institucijoms (Tarybai, komisijoms ir kt.). Rektorius yra atskaitingas Senatui. Rektorius atsako už:
  • universiteto veiklą, kuri turi atitikti statutą; universiteto raidos planą ir jo įgyvendinimą; mokslo ir studijų lygį bei kokybę;
  • mokslo darbuotojų ir dėstytojų parinkimo bei ugdymo politiką;
  • racionalią universiteto infrastruktūrą;
  • universiteto finansinę veiklą;
  • tarptautinį bendradarbiavimą;
  • kita.
Rektoriaus veikla:
  • veikia VU vardu ir jam atstovauja;organizuoja raidos planų rengimą ir jų įgyvendinimo svarstymus;
  • Universiteto bendruomenėje sudaro mokslo, studijų, strateginio planavimo ir kitus jo nuomone būtinus komitetus;
  • teikia Senatui kandidatų sąrašą į komitetų pirmininkų vietas iš renkamųjų [1] senato narių;
  • teikia Senatui tvirtinti prorektorius, fakultetų dekanus, kitų kamieninių akademinių padalinių vadovus, katedrų vedėjus;
  • Statuto nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus;
  • Senato nustatyta tvarka priima ir šalina studentus;
  • skatina darbuotojus ir studentus, darbuotojams ir studentams skiria drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;
  • turi kitų atsakomybių.

Prorektoriai

VU prorektoriai yra rektoriaus pavaduotojai. Kiekvienas jų rektoriaus vardu veikia tam tikroje srityje ir padeda valdyti Universitetą. Šiuo metu [2] VU yra penki prorektoriai:
  • Akademinių reikalų prorektorius;
  • Mokslo reikalų prorektorius;
  • Tarptautinių reikalų prorektorius;
  • Strateginės plėtros prorektorius;
  • Administracinių reikalų prorektorius.
Nors prorektorių sprendimai yra privalomi visiems, Universiteto vadovas vis tiek išlieka rektorius, todėl jis turi teisę atšaukti prorektorių aktus.

VU Senatas

VU Senatas – aukščiausioji Universiteto savivaldos institucija, atsakinga už bendruosius Universiteto reikalus. Senatas atsako už:
  • Universiteto aktualijų svarstymo kolegialumą;
  • Svarbiausių sprendimų priėmimą laiku;
  • Rūpinasi, kad siūlymai rektoriui ir Universiteto padaliniams atitiktų bendruosius Universiteto interesus.
Senato pagrindinės funkcijos: priimti ir teikti Seimui tvirtinti VU Statutą ir jo pakeitimus;
  • skirti atstovus į Universiteto tarybą;
  • svarstyti ir tvirtinti metines rektoriaus ataskaitas;
  • svarstyti ir tvirtinti tarybos išvadas;
  • tvirtinti metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas;
  • šaukti Universiteto bendruomenės susirinkimus;
  • aptarti svarbius Universiteto veiklos klausimus;
  • atlieka kitas funkcijas.
VU Senatą sudaro 87 nariai, iš jų 17 studentų atstovų.

Senato komisija

Ši institucija yra „mažesnis“ Senatas, sudarytas iš tris kartus mažiau narių, todėl galintis susirinkti operatyviau ir paprasčiau. Palyginus su Senatu, Senato komisija sprendžia smulkesnius Universiteto valdymo klausimus, pavyzdžiui naujų studijų programų tvirtinimas, vidinių universiteto tvarkų tvirtinimas, vardinių stipendijų skyrimas ir kt. VU Senato komisiją sudaro 33 nariai, iš jų 3 studentų atstovai.

Taryba

Taryba yra Universiteto valstybinės ir visuomeninės priežiūros bei globos institucija. Taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Tarybos veikla iš Universiteto lėšų nefinansuojama. Tarybos pagrindinės funkcijos:
  • prižiūrėti ar Senato ir rektoriaus veikla atitinka Statutą;
  • prižiūrėti ar Universiteto veikla ir valdymas yra vieši;atsakyti už Universiteto interesų derinimą su valdžios ir visuomeninėmis institucijomis;
  • teikti materialinę ir finansinę paramas Universitetui;
  • vertinti, kaip naudojamas Universiteto turtas bei iš valstybės ir kitų institucijų gautos lėšos;inicijuoti Universiteto ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
  • tirti Universiteto bendruomenės narių skundus dėl jų teisių pažeidimų;kasmet informuoti apie savo veiklą Universiteto bendruomenę ir visuomenę.
Tarybą sudaro dvylika narių, skiriamų Įstatymo nustatyta tvarka, iš jų 1 studentų atstovas.

Vienkartinių socialinių stipendijų skirstymo komisija

Ši komisija renkasi vieną kartą per mėnesį ir sprendžia, kam skirti vienkartines socialines stipendijas. Jos gali būti skiriamos studento materialinės ir socialinės padėties pablogėjimo atvejais (sunki liga, trauma, avarija, gaisras, rimta vagystė, artimojo mirtis, vieno iš tėvų darbo praradimas ir pan.). Pagal prioritetą sudėliotus kriterijus ir turimų pinigų kiekį, komisija sprendžia kam ir kokio dydžio stipendijas skirti. Prioritetas teikiamas studento šeimos narių mirties ir vaiko gimimo atvejais, taip pat atsitikus nelaimėms ir ligoms, arba jeigu studentas visiškai neturi stabilių pajamų. Komisiją sudaro 5 nariai, iš jų 3 studentų atstovai.

Tikslinių stipendijų skirstymo komisija

Tikslinių stipendijų skirstymo komisija renkasi kartą per semestrą ir sprendžia, kam ir kokio dydžio tikslines stipendijas skirti. Šios stipendijos skiriamos už pasiekimus kultūros, sporto, mokslo ar visuomeninėje veikloje. Pasiekimai įvertinami pagal gautas rekomendacijos, asmeninius studentų pasiekimus. Tikslinių stipendijų skirstymo komisiją sudaro 6 nariai, iš jų 2 studentų atstovai.

Įvairios darbo grupės

VU nuolatos sudaromos įvairios darbo grupės. Jos sprendžia klausimus, kurie yra tuo metu aktualūs VU bendruomenei. Darbo grupės yra trumpalaikės, sudarytos reikiamu metu, pavyzdžiui darbo grupė dėl Statuto parengimo, dėl modulinių studijų įvedimo, dėl ištęstinių studijų įvedimo ir kt.

Sveikatos ir sporto centro taryba

Sveikatos ir sporto centro (SSC) taryba sprendžia klausimus, susijusius su šio centro vidiniais valdymo ir vykdomų studijų reikalais bei SSC dėstytojų atestacijomis, taip pat finansavimo klausimus ir kitus panašius vidinius klausimus. Šioje taryboje – 1 studentų atstovas.

Studijų direkcijos šaukiami prodekanų susirinkimai

Susirinkimuose sprendžiami su studijomis ir jų organizavimo tvarka susiję klausimai. Taip pat čia vyksta pirminis dokumentų pakeitimų svarstymas.

VU Studijų komitetas

VU Studijų komitetas nagrinėja tiesiogiai su studijomis susijusius klausimus. Pavyzdžiui, magistrantūros studijų laiko trumpinimas / ilginimas, naujų studijų programų tvirtinimas, bakalauro / magistrantūros studijų rašto darbo metodinių nurodymų tvirtinimas ir panašiai. Studijų komitetas ruošia išvadas bei rekomendacijas aukštesniems Universiteto valdymo organams – Senatui ir Senato komisijai. Studijų komitetą sudaro 17 narių, iš jų 2 studentų atstovai.

VU Mokslo komitetas

Vilniaus universiteto Mokslo komitetas padeda Senatui ir Rektoriui organizuoti bei koordinuoti mokslinę veiklą Universitete. Mokslo komiteto veikla:
  • rengia, svarsto ir teikia senatui bei rektoriui tvirtinti mokslinę veiklą reglamentuojančius dokumentus;
  • nagrinėja siūlymus moksliniam darbui universitete gerinti ir plėtoti;nustato pedagoginių ir mokslo darbuotojų mokslinės veiklos vertinimo kriterijus;
  • teikia siūlymus dėl VU mokslinės veiklos finansavimo, mokslo fondo lėšų kaupimo ir paskirstymo;
  • svarsto VU mokslo darbų leidybos klausimus;
  • teikia siūlymus mokslininkų rengimo klausimais;
  • reiškia nuomonę strateginiais Lietuvos mokslo plėtros klausimais;
  • vykdo kitus Senato ir Rektoriaus pavedimus, susijusius su Universiteto mokslo veikla.
Mokslo komitetą sudaro 15 narių, iš jų 2 studentų atstovai.

VU Strateginio planavimo komitetas

VU Strateginio planavimo komitetas nagrinėja strateginės plėtros, visai Universiteto bendruomenei reikšmingus klausimus, o vėliau su nutartomis rekomendacijomis teikia juos svarstyti VU Senatui, Senato komisijai ar Tarybai. Strateginio komitetą sudaro 14 narių, iš jų 2 studentų atstovai.

Ginčų nagrinėjimo komisija

Ginčų nagrinėjimo komisija nagrinėja ginčus tarp Universiteto centrinės administracijos ir studentų bei skundus dėl Universiteto kamieninio padalinio ginčų komisijos priimto sprendimo. Ginčų komisija priima ir nagrinėja šiuos skundus:
  • dėl Universiteto centrinės administracijos veiksmų, jeigu studentas yra nepatenkintas Rektoriaus ar jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą;
  • dėl to, kad atsakymas nebuvo gautas per trisdešimt dienų nuo jo pateikimo Rektoriui dienos;
  • dėl kamieninio padalinio ginčų komisijos sprendimo;
  • dėl to, kad sprendimas nebuvo priimtas per trisdešimt dienų nuo skundo padalinio ginčų komisijai pateikimo dienos.
Ginčų komisiją sudaro 6 nariai, iš jų 3 studentų atstovai.

Akademinės etikos komisija

Akademinės etikos komisija (AEK) priima ir svarsto pareiškimus dėl Universiteto bendruomenės narių akademinės etikos pažeidimus bei svarsto pasiūlymus tobulinti Akademinės etikos kodeksą arba pati inicijuoja jo papildymus ar pataisas ir teikia juos tvirtinti Senatui. Pareiškimus Komisijai gali teikti kiekvienas Universiteto bendruomenės narys. Komisijos nariai privalo laikytis konfidencialumo ir neskleisti informacijos apie tiriamą medžiagą, kai tiriamas konkretus pareiškimas. Komisiją sudaro 9 nariai, iš jų 1 studentų atstovas.

FAKULTETAS

Dekanas

Fakulteto dekanas yra fakulteto ir jo administracijos vadovas. Jis atsako už:
  • tai, kad fakulteto veikla atitiktų Statutą;
  • fakulteto raidos planavimą ir įgyvendinimą;
  • fakulteto mokslo ir studijų organizavimo efektyvumą;
  • mokslo darbuotojų ir dėstytojų ugdymą;
  • fakulteto ir jo padalinių ūkinę ir finansinę veiklą;
  • tarptautinius fakulteto ryšius.
Dekano veikla:
  • veikia fakulteto vardu ir jam atstovauja;
  • šaukia fakulteto tarybos posėdžius ir jiems pirmininkauja;
  • teikia Senatui ir rektoriui siūlymus fakulteto tarybos vardu;
  • leidžia įsakymus, būtinus dekano funkcijoms įgyvendinti.
Dekaną slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma iš profesorių arba docentų renka fakulteto taryba. Dekano kadencija – penkeri metai. Jis renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Dekano įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, jam atsistatydinus, atšaukus fakulteto tarybai ar kitais atvejais nutrūkus darbo sutarčiai. Nutarimas dėl dekano atšaukimo priimamas dviejų trečdalių visų tarybos narių balsų dauguma, balsuojama slaptai. Dekanas nustoja eiti pareigas, kai Senatas rektoriaus teikimu patvirtina fakulteto tarybos sprendimą dėl atšaukimo.

Prodekanai

Prodekanai yra dekano padėjėjai. Jie veikia dekano vardu savo veiklos srities ribose. Prodekanų gali būti vienas arba keli, juos tvirtina fakulteto taryba dekano teikimu. Dažniausiai prodekanai yra atsakingi už studijų, mokslo ir administracinius reikalus.

Fakulteto taryba

Fakulteto taryba atsako už:
  • sprendimų, susijusių su fakulteto mokslinių tyrimų ir studijų organizavimu bei koordinavimu;
  • fakulteto mokslo darbuotojų ir dėstytojų ugdymu;
  • lėšų, patalpų, įrengimų ir kito turto panaudojimu, įsigijimu ir modernizavimu;
  • priėmimą laiku bei šių sprendimų suderinimą su kitais interesų turinčiais fakultetais bei Universiteto politika.
Fakulteto taryba atlieka šias pagrindines funkcijas:
  • tvirtina savo darbo reglamentą;
  • renka ir atšaukia fakulteto dekaną, kurį rektorius teikia tvirtinti Senatui;
  • renka ir atšaukia fakulteto tarybos sekretorių;
  • dekano teikimu nustato prodekanų skaičių, tvirtina prodekanus, jų funkcijas;
  • Senato nustatyta tvarka renka katedrų vedėjus;
  • Senato nustatyta tvarka renka mokslo darbuotojus ir dėstytojus;
  • Senatui siūlo suteikti profesoriaus ir docento vardus;
  • kitas funkcijas.
Fakulteto tarybą sudaro ne daugiau kaip trisdešimt narių. Jų skaičių nustato fakulteto mokslininkų, fakultete dirbančių ne mažiau kaip puse etato, susirinkimas. Ne mažiau kaip septyniasdešimt procentų fakulteto tarybos narių turi sudaryti mokslininkai, ne mažiau kaip dešimt procentų – studentai. Į fakulteto tarybą pagal pareigas kaip mokslininkai įeina dekanas, prodekanai, katedrų, o Medicinos fakultete ir klinikų vedėjai. Kitus fakulteto tarybos narius renka fakulteto mokslininkai, dirbantys fakultete ne mažiau kaip vienu etatu, taip pat ir tie, kurie fakultete turi pagrindines pareigas – ne mažiau kaip ketvirtį etato. Fakulteto taryba renkama ketveriems metams. Fakulteto tarybos posėdžius ne rečiau kaip du kartus per semestrą šaukia fakulteto dekanas. Fakulteto taryba dviem trečdaliais visų tarybos narių balsų gali panaikinti dekano, prodekano ir fakulteto padalinių vadovų įsakymus ar sprendimus. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma, išskyrus Statute nustatytus atvejus. Fakulteto tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių.

Katedrų vedėjai

Katedros veiklai vadovauja katedros vedėjas. Jis yra atsakingas už katedroje vykdomų mokslo darbų ir dėstomų dalykų kokybę. Katedros vedėjas šaukia katedros posėdžius ir jiems pirmininkauja. Katedros vedėjo kadencija – penkeri metai. Katedros vedėją renka fakulteto taryba ir rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Paprastai katedros vedėju teikiamas profesorius, tačiau išimtiniais atvejais ne daugiau kaip vienai kadencijai gali būti teikiamas ir docentas. Jeigu rektorius atsisako Senatui teikti tvirtinti fakulteto tarybos išrinktą katedros vedėją, šis atsisakymas turi būti motyvuotas ir pareikštas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atitinkamo kandidato pateikimo rektoriui. Fakulteto taryba, apsvarsčiusi rektoriaus atsisakymo motyvus, turi teisę pakartotinai teikti tvirtinti tą patį kandidatą. Jeigu rektorius neteikia šio kandidato, jį teikti tvirtinti Senatui turi teisę atitinkamo fakulteto dekanas.

Katedrų posėdžiai

Aukščiausioji katedros savivaldos institucija yra katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų, dirbančių ne mažiau kaip puse etato, taip pat ir tų, kurie fakultete turi pagrindines pareigas – ne mažiau kaip ketvirtį etato, posėdis. Katedros posėdžio nutarimai priimami posėdžio dalyvių balsų dauguma. Posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jo narių. Posėdžio nutarimai privalomi visiems katedros darbuotojams. Studentų atstovai turi teisę dalyvauti viešuose katedros posėdžiuose.

Studijų programų komitetas

Studijų programų komitetas dirba su studijų programomis: jas atnaujina bei patvirtina, taip pat studentams sudaro individualų studijų tvarkaraštį. Kiekviena studijų programa turi savo studijų programų komitetą – be jo žinios negali veikti nė viena studijų programa. Į studijų programos komiteto sudėtį įeina bent 1 studentų atstovas.

Apeliacinė komisija

Apeliacinė komisija nagrinėja skundus dėl galutinio dalyko įvertinimo arba dėl procedūrinių egzaminų pažeidimų. Komisijos sprendimu studento darbas gali būti įvertintas iš naujo ir pažymys pakeistas. Jeigu komisija nustato, kad egzamino metu buvo procedūrinių pažeidimų, egzamino vertinimas anuliuojamas ir studentas jį laiko antrą artą. Išnagrinėjus apeliaciją, studento įvertinimas negali būti sumažintas jokiais atvejais. Egzaminų apeliacinė komisija yra sudaroma iš 3 arba 5 narių. Į komisijos sudėtį taip pat įeina ir studentų atstovų: jei komisiją sudaro 3 nariai – 1 studentų atstovas, jei komisija sudaryta iš 5 asmenų – 2 studentų atstovai.

Atestacinė komisija

Atestacinė komisija sprendžia dėstytojų sutarčių pratęsimo su Universitetu klausimus. Ji pagrinde vertina dėstytojų mokslinę veiklą ir pagal tai sprendžia ar su jais galima pratęsti darbo sutartis. Komisijos sudėtyje yra 1 studentų atstovas. [1] Senatas yra aukščiausias Universiteto valdymo organas. Dalį jo narių renka Universiteto bendruomenė, kita dalis vietas Senate gauna pagal pareigas, pvz. prorektoriai. [2] Tekstas parengtas 2011 metų rugsėjo mėnesį.